Norint padėti paukščiams ir žvėreliams, reikia gerbti jų laukinę prigimtį

2020-03-09
Straipsniai

Kalbino Virginija Genienė, “Valstiečių laikraštis”

2020-03-04

Daugybė laukinių žvėrių ir paukščių nukenčia dėl žmonių veiklos: patenka po automobiliais, atsitrenkia į langus, apsinuodija ar įsipainioja į ne vietoje numestas šiukšles. Jiems galima padėti laiku suteikus pagalbą. Tuo rūpinasi „Atgal į gamtą“ – ne pelno siekianti pagalbos laukiniams gyvūnams organizacija. Jos savanoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio veterinarais, išgydė daug sužeistų paukščių bei žvėrelių ir paruošė juos grįžimui į gamtą. „Atgal į gamtą“ įkūrėja biologė Viktorija Neliubina niekada nepamirš išgelbėtų ir išaugintų našlaičiais likusių didžiųjų dančiasnapių jauniklių ar į stiklą prisitrenkusio ir stuburą susižeidusio mažojo apuoko. Biologė teigia, kad laukinių gyvūnų gydymas ir reabilitacija yra sudėtingas, daug žinių ir pastangų reikalaujantis darbas.

Viktorija, papasakokite, kaip įkūrėte „Atgal į gamtą“?

Pasirinkau studijuoti biologiją Vilniaus universitete, nes nuo vaikystės norėjau dirbti gamtosaugos srityje. Studijuodama pradėjau dar labiau domėtis profesionalių užsienio laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų veikla. Baigusi universitetą atlikau praktiką keliuose laukinių gyvūnų gydymo centruose Didžiojoje Britanijoje. Man tai pasirodė labai įdomus ir prasmingas darbas, todėl buvau įkvėpta įkurti panašų centrą ir Lietuvoje. Oficialiai organizaciją įkūriau 2019 metų pradžioje kartu su kolegėmis Egle Sukackiene ir Birute Stuke. Tad „Atgal į gamtą – pagalba laukiniams gyvūnams“ gyvuoja tik metus. Esame įsikūrę Vilniuje, čia mums padeda daugiausia savanorių. Kol kas neturime atskirų organizacijos patalpų, visa veikla vyksta savanoriškai. Sužeistiems laukiniams gyvūnams teikiame būtiną pagalbą bei juos gydome. Pasveikę kai kurie dar keliauja į adaptacinius voljerus lauke. Kai jie visiškai išgyja ir įgauna jėgų, paleidžiame į laukinę gamtą. Labai džiugu, kad mums padeda ir gamtininkai, ornitologai, gamtos entuziastai iš kitų miestų, tad kartais galime padėti gyvūnams ir kituose Lietuvos kampeliuose.

Kokius iššūkius tenka įveikti?

Sunkiausia rasti veterinarijos gydytojų, kurie moka gydyti laukinių gyvūnų sužeidimus ir ligas, tad mums labai padeda kolegų iš užsienio konsultacijos. Dažnai nelengva rasti ir reikalingų vaistų ar maisto mūsų sparnuotiesiems pacientams. Pavyzdžiui, vienas čiurliukas per dieną sulesa apie 80 svirplių. Teko gerokai pavargti, kol radome, kur gauti tiek daug šių vabzdžių.

Kokius gyvūnus jums tenka gelbėti dažniausiai?

Į bėdą pakliuvusių gyvūnų jau pirmaisiais metais buvo pačių įvairiausių – nuo bebro iki mažiausios liepsnelės. Kol kas turime sąlygų gydyti tik paukščius. Šią žiemą į mūsų globą pateko sužeisti svirbeliai, kurie į Lietuvą atskrenda iš šiaurės ir svečiuojasi iki pavasario migracijos, taip pat balandžiai, kurie neišskrenda visus metus. Pavasarį, žinoma, padėti tenka įvairiausių paukščių jaunikliams. Labai dažnai žmonės juos paima „į globą“ kai randa ant žemės ir mano, kad jie iškrito iš lizdo. Tačiau daugelio paukščių jaunikliai lizdus palieka jau visiškai apsiplunksnavę, bet dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokių jauniklių nereikia liesti. Dažniausiai prašome, kad sužeistus gyvūnus žmonės atvežtų, kadangi negalime visur nuvykti patys. Kartais gyvūnai būna kur nors įstrigę, o juos išvaduoti nebūna paprasta. Pavyzdžiui, mūsų savanoris arboristas Tautvydas Kuodys naktį lipo į varnos lizdą ties penktu namo aukštu, kur turėjo išvaduoti už kojos įsipainiojusį varniuką. Jauniklis kankinosi jau kelias dienas ir buvo gerokai nusilpęs, todėl veikti reikėjo skubiai.

Kokias dažniausias klaidas daro žmonės, radę sužeistą ar nusilpusį gyvūną?

Dažnai žmonės nežino, kaip tinkamai jį gydyti ar kuo maitinti. Laukiniai gyvūnai paprastai bijo žmogaus, tačiau nebūtinai tai parodo akivaizdžiai. Būdami nelaisvėje dėl streso jie gali netgi žūti. Maitinami jiems netinkamu maistu gyvūnai dar labiau sunegaluoja. Rasti veterinaro pagalbą Lietuvoje taip pat sunku – dar neturime daug specialistų, kurie žino, kaip gydyti laukinius gyvūnus. Didelė bėda, kai globojami laukiniai gyvūnai prijaukinami ir nebejaučia baimės žmogui. Pavyzdžiui, žmonės kartais patys užaugina varnų ar kitų paukščių jauniklius, tačiau šie tampa per daug drąsūs, nebijo žmonių, šunų ar kačių. Tokių sparnuočių jau nebegalima paleisti į laisvę, nes gamtoje iš karto žūsta. Gyvenimas nelaisvėje yra labai liūdna baigtis sveikam laukiniam paukščiui. Laukinių gyvūnų reabilitacija yra sudėtingas, daug žinių ir pastangų reikalaujantis darbas. Laukiniai gyvūnai nėra augintiniai, tad norint jiems tinkamai padėti reikia gerbti jų laukinę prigimtį.

Papasakokite įsimintiną savo sėkmės istoriją.

Gerai prisimenu pirmąjį išgydytą mažąjį apuoką. Paukštis buvo rastas po prekybos centro langais, tikėtinai atsitrenkęs į stiklą ir prieš patekdamas pas mus jau savaitę negalėjo valdyti kojų. Atlikome rentgeną, o nuotraukas nusiunčiau paukščių veterinarui iš Didžiosios Britanijos laukinių gyvūnų gydymo centro. Nuotraukose jis pamatė nugaros traumą ir paskyrė tinkamus vaistus. Jau po savaitės apuoko kojos sustiprėjo, jis pradėjo vaikščioti, o po gero mėnesio buvo perkeltas į adaptacinį voljerą lauke, kol galiausiai pasveikęs buvo paleistas į laisvę. Buvo labai įdomu, bet ir be galo sudėtinga išauginti našlaičiais likusius didžiųjų dančiasnapių jauniklius. Šios antys yra plėšrios ir minta vandens bestuburiais, žuvimi, o medžioja nardydamos. Buvo nelengva nelaisvėje sukurti tokias sąlygas, kad dančiasnapių jaunikliai galėtų išmokti išgyvenimui gamtoje reikalingų įgūdžių, pasitreniruotų gaudyti žuvį, vabzdžius. Tačiau keturi jaunikliai išgyveno ir kai jau galėjo skraidyti – juos paleidome į laisvę. Dančiasnapius sužiedavau, tad labai tikiuosi, kad apie juos dar išgirsiu.

Susižavėjęs jūsų darbais, žinomas gamtininkas Marius Čepulis dalį už savo kalendorių gautų lėšų skyrė „Atgal į gamtą“, nes jūs vieninteliai Lietuvoje paukščiams priauginate plunksnas. Ar tai sudėtinga operacija?

Plunksnų priauginimas yra nuo seno sakalininkystėje naudojama procedūra. Tam reikalingos jau negyvo paukščio-donoro plunksnos, lengvi bambukiniai pagaliukai ir klijai. Pažeistos gyvojo paukščio plunksnos yra nukerpamos tam tikroje vietoje, o į plunksnos spyglį įklijuojama sveika paukščio-donoro plunksna, jos sujungiamos bambukiniu pagaliuku. Tai yra palyginti nesudėtinga ir paukščiui neskausminga procedūra, o skraidyti jis gali iš karto išdžiūvus klijams. Natūraliai paukščiai keičia plunksnas du kartus per metus, tad ši procedūra gerokai patrumpina laiką, kurį paukštis turi praleisti nelaisvėje. Rimtesnes operacijas, tokias kaip žaizdų susiuvimas, atlieka mums padedantys veterinarijos gydytojai.

Veikiate savanoriškais pagrindais, pasitelkdami geranoriškų žmonių bei organizacijų paramą. Kokie veterinarijos gydytojai jums talkina?

Gydyti gyvūnus mums padeda Buivydiškių veterinarijos klinika ir egzotinių gyvūnų veterinaras Darius Milbutas. Be galo naudingos specialistų iš Didžiosios Britanijos konsultacijos – ypač dėkoju Beinai Tsivintzeli ir Steve‘ui Smithui. Jie jau daugybę metų dirba su laukiniais gyvūnais ir noriai pataria, kaip tinkamai jiems padėti. Mūsų savanorių komanda dar nėra didelė, bet kiekvienas iš jų turi puikių įgūdžių ir žinių, praverčiančių įvairiose situacijose. Vieni padeda statyti voljerus, gaudyti sužeistus gyvūnus, kiti fotografuoja, maketuoja ar padeda prižiūrėti gyvūnus. Veikla susidomi ir kiti žmonės, kurie remia mūsų veiklą arba paaukoja reikalingų daiktų. Gera matyti, kad ir kiti mato šio darbo prasmę ir nori padėti.

Ką laukinių gyvūnų labui galėtų padaryti kiekvienas žmogus? Kaip padėti paukšteliams konkrečiais atvejais?

Svarbiausia – gerbti gamtą ir visus jos gyventojus. Kiekvienas gali palengvinti gyvūnų dalią gamtoje nepalikdamas šiukšlių, virstančių spąstais gyvūnams, neimti gyvūnų jauniklių, pirmiau neįsitikinus, kad pagalba jiems būtina. Reikia žinoti, kad paėmę iš gamtos sveiką jauniklį nieko apie jį nežinodami pakenksite paukščiui labiau, negu jį palikę. Jauniklių priežiūra reikalauja daug žinių ir laiko. Pavyzdžiui, maitinti mažus paukščiukus reikia kas 20 minučių, nuo 7 ryto iki 10 vakaro – retas žmogus gali skirti tiek laiko, o netinkamai nelaisvėje išaugintas paukštis neturės įgūdžių išgyventi gamtoje. Daugelio paukščių uoslė yra prasta, todėl jie nepaliks jauniklių net jeigu juos lietėte. Todėl per klaidą iš gamtos jau paimtą paukščiuką reikėtų greičiau grąžinti tėvams.

Jeigu paukštį sužeidė katė ar šuo, jam būtinai reikia vaistų. Be gydymo jie paprastai žūsta per 48 valandas, kadangi plėšrūnų seilėse esančios bakterijos ir kiti patogenai paukščio organizme sukelia infekciją.

Jei nukrito kregždžių ar kito paukščio lizdas su jaunikliais, reikia padaryti dirbtinį lizdą ir pakabinti nukritusiojo lizdo vietoje. Tam tinka tvirta kartoninė, medinė ar plastikinė dėžutė, išklota sausa žole ar samanomis. Lizdą reikia pritvirtinti tvirtai vielute ar virvele ir sudėti į jį jauniklius.

Jeigu paukščiai atsitrenkia į langus, pabandykite padaryti langus jiems geriau matomus, priklijuodami ant stiklo paukščių siluetų. Jei randate paukštį, kuris atsitrenkė į langą, palaikykite jį tamsioje, minkštai išklotoje dėžutėje kelias valandas. Jei sparnuotis neatsigauna, jam reikia gydymo – vežkite pas veterinarą.

Mūsų internetiniame puslapyje www.atgaligamta.org visi norintys ras informacijos, kaip laikinai apgyvendinti sužeistus paukščius, kol ieškote jiems pagalbos. Džiugu, kad dažnai žmonės patys nori padėti gyvūnui, noriai konsultuojasi ir savo iniciatyva padaro tikrai daug.

Gal rengiate edukacijas moksleiviams, visuomenei?

Kelis kartus surengėme nedideles dirbtuves, kur žmonės galėjo pasigaminti lesalo rutuliukus paukščiams. Šiemet kolegė Birutė Stukė sukūrė edukacinį rinkinį su mediniais Lietuvoje gyvenančių paukščių siluetais „Spalvingiausi mūsų paukščiai“. Per kalėdines muges mažieji galėjo išmokti atpažinti paukščius ir nuspalvinti jų siluetus. Ateityje planuojame rengti ir daugiau edukacijų įvairiomis gamtinėmis temomis. Norime, kad žmonės sužinotų, kokia įdomi yra laukinė gamta ir kodėl ją verta išsaugoti.

Ar Lietuvoje tinkamai saugoma gyvoji gamta? Kas kelia didžiausią grėsmę laukiniams gyvūnams?

Lietuvoje, kaip ir daug kur pasaulyje, turime nemažai gamtosaugos problemų – pradedant didelio masto plynais miškų kirtimais, baigiant vandens tarša. Daugybė laukinių gyvūnų susižeidžia būtent dėl žmogaus veiklos. Ištisi būriai paukščių per migraciją užsimuša atsitrenkę į pastatų langus, daug gyvūnų žūsta po automobilių ratais, žvėrių populiacijas išbalansuoja papildomas jų šėrimas žiemą ar intensyvi medžioklė.

Kokią grėsmę laukiniams gyvūnams kelia žemės ūkis?

Žemės ūkyje naudojami pesticidai, trąšos patenka į mitybos grandinę ir gali apnuodyti laukinius gyvūnus. Vasarinis šienavimas pražudo nemažai laukuose besiglaudžiančių gyvūnų jauniklių, tačiau to būtų galima išvengti jei būtų šienaujama ne ratu palei lauko pakraštį, o nuo vieno lauko šono iki kito.

Kaip gyvūnus paveiks tokia neįprastai šilta žiema?

Kai kuriems žvėrims ir paukščiams galbūt yra paprasčiau susirasti maisto, negąsdina dideli šalčiai. Tačiau kiti gyvūnai, tokie kaip ežiai, paprastai miegantys žiemos miegu, dėl ypač šiltos žiemos prabunda anksčiau, bet išgyventi jiems sunku. Pavyzdžiui, varlės nesijaučia labai gerai, nes prabudusios pavasarį jos sunkiau randa laikinus vandens telkinius, kuriuose galėtų išneršti kurkulus, nes gausios balos susidaro nutirpus sniegui.

Nuotraukoje: V.Neliubina ir G.Grašytė apžiūri naminę palėdą, kuri dėl traumos nevaldė kojų

Nuoroda į straipsnį: http://valstietis.lt/antra-kategorija/norint-padeti-pauksciams-ir-zvereliams-reikia-gerbti-ju-laukine-prigimti/

Straipsnis “Valstiečių laikraštyje”: