Grėsmės laukiniams gyvūnams

2018-07-11
Straipsniai

Laukinė gyvūnija dažnai nukenčia dėl įvairiausios žmonių veiklos. Kviečiame susipažinti su dažniausiomis grėsmėmis gyvūnams ir elgtis gamtoje sąmoningai.

Nuodai

Pelių ar žiurkių nuodais apsinuodija plėšrūs paukščiai ir žinduoliai, kai suėda apnuodytus graužikus. O vabzdžialesiai paukščiai apsinuodija vabzdžiais, kurie buvo paveikti insekticidais. Lietuvoje galima legaliai įsigyti nuodų skirtų nepageidaujamiems graužikams ar vabzdžiams, tačiau prieš juos naudojant reikėtų pagalvoti apie galimą neigiamą įtaką laukinei gamtai.

Stirnos, kiškiai ir kiti žolėdžiai gyvūnai apsinuodija RAPSAIS, suėdę didelį jų kiekį (angl. tai vadinama rape-blindness). Apsinuodiję gyvūnai atrodo tarsi apsvaigę, sviduliuoja, nebijo žmogaus. Rapsuose esančios nuodingos medžiagos paveikia gyvūnų ląstelių membranas, epitelį, kraują ir kepenis. Stipriai apsinuodiję gyvūnai gali apakti ir galiausiai žūti.

Insekticidai naudojami vabzdžių naikinimui. Vabzdžių naikinimas nuodais paveikia aplinką (nuodai kurį laiką joje išlieka) ir vabzdžiais mintančius gyvūnus – jie gauna mažiau maisto. Vabzdžiai yra svarbi mitybinė grandis, jais minta daugybė paukščių rūšių (čiurliai, kregždės, pečialindos, gegutės, kielės, musinukės…), žinduoliai (šikšnosparniai ir kt.), varliagyviai ir ropliai. Nuodai gamtoje gali išlikti ilgą laiką. Vabzdžių naikinimas dideliu mastu beveik neabejotinai paveiks ir gyvūnus, esančius aukštesnėje mitybos grandinėje ir netgi gali paveikti žmonių sveikatą.

Žvejybos įrankiai

Ne vietoje išmesti tinklai, kabliukai ar žvejybos valas, švininiai svareliai laukiniams gyvūnams dažnai tampa mirties priežastimi. Paukščiai ir kiti gyvūnai įsipainioja, smarkiai susižaloja ir yra pasmerkiami lėtai žūčiai. Netyčia sulesę švininius žvejybos svarelius ar medžioklės šratus vandens paukščiai apsinuodija, nes patekęs į organizmą švinas lėtai nuodija gyvūną. Prašome jus būti atsakingais ir niekada nepalikti žvejybos įrankių gamtoje. O radę išmestą valą, kabiukų, svarelių ar kitų gyvūnams pavojingų šiukšlių– būtinai jas surinkite ir išmeskite tinkamoje vietoje. Jūsų sąmoningumas gali išgelbėti gyvybę ne vienam gyvūnui.

Kilpos ir spąstai

Kilpos ir spąstai yra vieni žiauriausių medžioklės būdų, kadangi įkliuvę gyvūnai nežūsta iš karto ir pasmerkiami ilgoms kančioms.  Bandydami pabėgti jie smarkiai susižaloja arba uždūsta, nusigraužia galūnes. Lietuvoje gyvūnų gaudymas su kilpomis ir spąstais (taip pat žvejyba su tinklais) yra draudžiamas įstatymais (legalūs bebrų medžioklei skirti spąstai, kurie gyvūną užmuša iš karto). Radus kilpą, spąstus ar tinklą (nesvarbu ar joje yra įstrigęs gyvūnas ar ne) būtina skambinti 112 ir pranešti kuo tikslesnę radimo vietą, kadangi tai yra nusikaltimas. Aplinkosaugininkai pataria kilpos neardyti, nebent joje yra įstrigęs gyvas gyvūnas (kilpa gali padėti susekti brakonierių).

Šiukšlės

Gamtoje paliktos šiukšlės virsta spąstais laukiniams gyvūnams. Skardinės, plastikinės šiukšlės gali smarkiai sužaloti ar net pražudyti gyvūnus. Bandydami pasiekti maisto likučius stiklainyje ar skardinėje ar plastikinėje pakuotėje gyvūnai nebegali ištraukt galvos ir žūva dėl alkio arba uždūsta. Prisiėdę plastmasės (pavyzdžiui plastikinių maišelių su maisto likučiais) jiems užsikemša skrandis. Prašome nešiukšlinti gamtoje, o radę šiukšlių – jas surinkime ir  išmeskime tam skirtoje vietoje.

Keliai

Keliai kiekvienus metus atsakingi už tūkstančių gyvūnų mirtį. Ypatingai daug žvėrių žūva pavasario viduryje ir rudenį. Tokiu metų laiku būkite ypatingai atidūs kelyje, paisykite greičio reguliavimų ruožuose kur yra ženklai įspėjantys apie laukinius gyvūnus kelyje. Daugiau apie Lietuvos keliuose taikomas apsaugos priemones ir siūlomus patarimus vairuojant skaitykite čia.

Šienavimas

Ankstyvas pievų šienavimas (gegužės – birželio mėnesiais) pražūtingas pievose gyvenantiems ar besilankantiems gyvūnams (tokiems kaip stirnos, kiškiai ar griežlės). Tradicinis šienavimo būdas, kai pieva pjaunama nuo centro iki pakraščių, neleidžia gyvūnams pabėgti į saugesnę vietą (ypatingai pražūtinga aukštoje žolėje besislepiantiems gyvūnų jaunikliams). Yra tam tikri šienavimo būdai, kurie padeda išvengti gyvūnų žūties.

  • Pirmiausia pievas reikėtų šienauti kuo vėliau – geriausiai liepos pradžioje ar antroje pusėje, kai gyvūnų jaunikliai jau būna paaugę.
  • Pjauti geriausia nuo pievos centro link pakraščių arba nuo vienos pievos pusės iki kitos.
  • Pievą šienauti etapais. Dalį pievos kuriam laikui palikti nenupjudą, kad gyvūnai galėtų pabėgti.
  • Šienajaunat kas 200-300 metrų palikti apsaugines želdinių juostas (kad jose galėtų pasislėpti gyvūnai).
Naminiai gyvūnai

Vasarą daug stirniukų žūna nuo šunų užpuolimų. Tuo metu, kai stirniukai pažeidžiamiausi (gegužės – birželio mėn.) prašome šunis miške ar pievose vedžioti su pavadėliu.

Katės kasmet pagauna daugybę laukinių paukščių. Jei jūsų katė vaikšto į lauką, antkaklis su varpeliu padėtų įspėti paukštį apie artėjantį pavojų ir taip sumažintų tikimybę, kad katė pagaus paukštelį.

Miško kirtimo darbai paukščių perėjimo metu

Daugelis paukščių lizduose perėti pradeda pavasario viduryje – vasarą. Tokiu laiku valstybiniuose miškuose miško kirtimo darbai nėra vykdomi. Tačiau želdynuose (mieste), privačiose žemėse gavus leidimą galima nupjauti medžius net ir tokiu laiku. To pasekmėje kartu su lizdu gali žūti visa paukščių dėtis. Prašome būti atsakingais ir neatlikti medžio kirtimo ar genėjimo darbų paukščių perėjimo metu (geriausia tai daryti rudenį ar žiemą).

Namų renovacija

Kai kurie paukščiai, tokie kaip raudonuodegės, žvirbliai ir ypatingai čiurliai peri pastatų plyšiuose, pastogėse. Atliekant namų renovaciją plyšiai yra užsandarinami ir šie paukščiai nebetenka perėjimo vietų. Čiurliai smarkiai prisiriša prie savo lizdavietės ir net radę ją užlipdytą, beviltiškai stengiasi rasti įėjimą. Išeitis – renovuojant ar statant namus palikti specialias angas paukščiams ir vietoje sunaikintų perėjimo vietų iškelti šiems paukščiams skirtus inkilus. Taip pat nereikia vykdyti renovacijos darbų paukščių perėjimo ar jauniklių auginimo metu (pavasario viduryje – vasarą), nes dėl trikdymo paukščiai palieka savo dėtį ir netgi jauniklius.


Viršelio nuotrauka: Vilius Paškevičius

Tekstas: Viktorija Neliubina