Stereotipija, tyli gyvūnų kančia

Zoologijos sodai yra daugelio mėgstama laisvalaikio praleidimo vieta. Dabar jie mėgina užsitarnauti vietą kaip gamtosaugos ir edukacijos centrai. Ar zoologijos sodai gali atkurti laukinių gyvūnų poreikius patenkinančias sąlygas? Stereotipinis gyvūnų elgesys yra vienas iš būdų tai įvertinti.

KAS YRA STEREOTIPIJA?

Stereotipija (angl. stereotypy behavior) pasikartojantis ir nenatūralus, neturintis aiškios paskirties gyvūnų elgesys, kuris atsiranda nelaisvėje, paprastai dėl aplinkos, kuri yra skurdi, nepakankamai stimuliuojanti ir kelianti stresą.

Dažnai zoologijos sodų voljerai yra maži, o juose sukurta dirbtinė aplinka skurdi. Sukurti voljerą, kuris pilnai patenkintų laukinių gyvūnų poreikius yra sudėtinga ir dažnai brangu. Todėl daug gyvūnų laikytojų paiso minimalių laikymo reikalavimų ir, deja, neatsižvelgia į psichinę gyvūnų gerovę.

Bengališko tigro voljeras su baseinu, natūralia augalija ir slėptuvėmis Rygos zoologijos sode.

Teigiama, kad stereotipinis elgesys padeda gyvūnams susitvarkyti su stresu. Ką tai reiškia? Stereotipiškai elgiamės ir mes, kai turime padaryti svarbų skambutį ar nekantraujame stotelėje laukdami vėluojančio autobuso. Dažnai imame žingsniuoti pirmyn ir atgal arba mindžikuojame vienoje vietoje… Panašiai elgiasi ir gyvūnai, tačiau dažnai jie negali pabėgti nuo stresą jiems keliančios situacijos, kaip tai galime padaryti mes – išjungdami telefoną ar įlipdami į atvažiavusį autobusą.

GYVŪNUI PASIREIŠKIA STEREOTIPIJA, JEI:

– Jis ilgai žingsniuoja voljero ar narvo pakraščiais

– Linuoja sėdėdamas arba stovėdama vienoje vietoje

– Ilgai laižo grotas arba stiklą

– Išsipešioja savo plunksnas

– Žaloja save – kramto savo galūnes arba grotas

– Plaukioja ratais

– Nuolatos miega (gyvūnų rūšys, kurios paprastai yra labiau aktyvios)

Daugiau stereotipijos pavyzdžių pamatysite šiame filmuke:

Toks elgesys nepastebimas gamtoje ir parodo, kad gyvūnai jaučiasi prastai.

AR STEREOTIPIJA MOKSLIŠKAI ĮRODOMA?

Kaip galime sužinoti, kad stereotipiškai besielgiantys gyvūnai jaučia stresą? Tam yra išmatuojamas kortizolio, dar vadinamo streso hormonu, kiekis gyvūno kraujyje, išmatose arba šlapime. Buvo rastas dėsningumas tarp padidėjusio kortizolio kiekio ir stereotipijos.

KODĖL ATSIRANDA STEREOTIPIJA?

1. Voljero aplinka yra per daug skurdi ir nepakankamai stimuliuoja gyvūno pojūčius.

Laisvėje gyvūnai didžiąją dienos dalį būna užsiėmę: ieško maisto arba persekioja grobį, apeina savo teritorijos ribas ir išveja neprašytus svečius, kasa urvus, maudosi ir veikia daugybę kitų veiklų. Nelaisvėje toks elgesys netenka prasmės, kadangi maisto ieškoti čia nebereikia, o teritorija yra per maža ją tyrinėti. Pavyzdžiui baltojo lokio valdos gamtoje nuklajoja didžiulius atstumus, ieškodami maisto, o jų teritorija siekia apie 125 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Zoologijos soduose baltieji lokiai gyvena voljeruose, kurie nesudaro net 0,1% šio ploto.

Tokiems gyvūnams kaip baltieji lokiai nelaisvėje neįmanoma sukurti panašių į gamtines sąlygų.

Nelaisvė atima iš plėšrūnų galimybę medžioti ir ginti savo valdas, o žolėdžiai negali klajoti ieškodami naujų ganyklų. Trumpai tariant, nelaisvėje gyvūnai paprasčiausiai neturi ką veikti. Atkartoti gamtos dirbtinėmis sąlygomis beveik neįmanoma (arba brangu). Prigimtiniai gyvūnų instinktai ir prisitaikymai, atsiradę per milijonus metų evoliucijos, nedingsta ir keliasdešimtoje nelaisvėje išveistų gyvūnų kartoje. Ilgainiui nenatūralios gyvenimo sąlygos sukelia gyvūnams nerimą ir stresą.

Gamtoje vilkai gyvena miškingose teritorijose. Šiame zoosode vilkų vojeras buvo išklotas plytelėmis ir žeme, voljere telkšojo balos.

 2. Socialūs gyvūnai negali bendrauti su gentainiais.

Kai kurie gyvūnai, tokie kaip drambliai, žirafos, primatai ar vilkai gamtoje gyvena šeimomis arba glaudžiomis grupėmis iki keliasdešimties gyvūnų. Tačiau zoologijos soduose jie dažnai laikomi pavieniui. Daugelisa šių gyvūnų pritraukia daug žmonių, bet yra stambūs ir išlaikyti gyvūnų grupę zoosodui būtų tiesiog per brangu. Net 61% nelaisvėje laikomų dramblių pasireiškia stereotipinis elgesys. Socialių gyvūnų laikymas po vieną prieštarauja tokių gyvūnų prigimčiai.

Laisvėje žirafos gyvena šeimomis iki keliasdešimties gyvūnų.

3. Stresas sukelia psichikos sutrikimus

Jei prastose laikymo sąlygose gyvūnas praleidžia labai daug laiko,  jo psichika gali sutrikti negrįžtamai. Stereotipija ilgainiui išsivysto į psichikos sutrikimą ir nedingsta pasikeitus aplinkai, pavyzdžiui tapus „įdomesne“ ir labiau stimuliuojančia gyvūno pojūčius. Paveiktas gyvūnas atrodo tarsi „užstrigęs“ viename veiksme.

Rygos zoologijos sode gyvena buvusi cirko meška, kuriai dėl ilgalaikių netinkamų gyvenimo sąlygų pasireiškė stereotipija (šiuo atveju – lingavimas, pasyvumas) ir virto elgesio patologija. Prie meškos voljero yra jos tokį neįprastą elgesį paaiškinanti informacinė lenta.

GYVŪNŲ UŽIMTUMAS – KOVA SU STEREOTIPIJA?

Supratus stereotipijos žalą, kai kurie zoologijos sodai pradėjo taikyti gyvūnų užimtumą.

Užimtumas (angl. animal enrichment) yra būdas palaikyti gyvūnus aktyvius bei skatina juos ieškoti maisto, žaisti ir tyrinėti.

Užimtumo tikslas – suteikti gyvūnams veiklos ir leisti jiems išreikšti savo natūralų elgesį. Tam yra naudojami įvairūs būdai: slepiamas maistas, gyvūnams į voljerą įdedami nauji, nepažįstami daiktai, naudojami kvapai, o paukščiams perkeliamos laktos. Po kurio laiko daiktas iš voljero išimamas tam, kad gyvūnui „žaislas“ nenusibostų ir galėtų būti panaudotas dar kartą.

Smėlio dėžė kranklių voljere. Smėlyje yra paslepiami skanėstai (kiaušiniai ir pan.), kuriuos norėdami gauti krankliai turi patys išsikapstyti (Tiggywinkles lankytojų centras, Didžioji Britanija).

Lapių voljere supiltos dirbtinės kalvos, kuriose gyvūnai išsikasė urvus (Tiggywinkles lankytojų centras, Didžioji Britanija).

Užimtumas teigiamai veikia daugelį gyvūnų ir bent laikinai suteikia jiems užsiėmimą, kuris praskaidrina kasdienybę nelaisvėje. Įrodyta, kad nuolatinis užimtumo taikymas sumažina daugelio gyvūnų stereotipinį elgesį. Gyvūnų užimtumą jau pradėjo taikyti ir kai kurie Lietuvos zoologijos sodai.

Nepaisant to, kokios geros bebūtų sąlygos nelaisvėje, zoologijos sodai gyvūnams niekada neatstos laukinės gamtos, o mums nesuteiks galimybės stebėti natūralaus jų elgesio.

Foto ir tekstas © Viktorija Neliubina

ŠALTINIAI

Bayazit V. Evaluation of cortisol and stress in captive animals. AJBAS. 2009;3:1022–1031.

Keehn D. Origins of Madness. Psychopathology in Animal Life. 1979.

Mason, G. J., Latham, N. R. 2004. Can’t stop, won’t stop: is stereotypy a reliable animal welfare indicator? Animal Welfare 13(Supplement), 57-69.

Mason, G.J. Stereotypies in caged mink. University of Cambridge. 1991.

Swaisgood RR, Shepherdson DJ. Scientific approaches to enrichment and stereotypies in zoo animals: what’s been done and where should we go next? Zoo Biol. 2005; 24(6): 499–518.

Mason, G.J., Cooper, J., & Clarebrough, C. (2001) Frustration of fur-farmed mink. Nature 410:3Young R. Environmental Enrichment for Captive Animals. Wiley-Blackwell, 2003.

Hansen, SW. & Jeppesen L.L (2006) Temperament, stereotypies  and anticipatory behaviour as measures of welfare in mink.  Applied Animal Behaviour Science 99 (1-2), 172-182 5. Bildsoe, M., Heller, K.E., & Jeppesen, L.L (1991)