Straipsniai

Stereotipija, skaudi nelaisvės kaina

Zoologijos sodai daugeliui žmonių tebėra mėgstama laisvalaikio praleidimo vieta. Čia atsivedame vaikus ir tikimės pamatyti laukinius gyvūnus iš arti, susipažinti su jų gyvenimu. Dabar zoosodai mėgina užsitarnauti vietą kaip gamtosaugos ir edukacijos centrai. Tačiau ar zoologijos sodai gali atkurti laukinio gyvūno prigimtį patenkinančias sąlygas? Ar mes galime geriau pažinti gyvūną, kuris yra priverstinai uždarytas jam nenatūralioje aplinkoje?

Nelaisvė daugelį laukinių gyvūnų pasmerkia nuobodulio ir nerimo kupinam gyvenimui, kadangi voljerai ir juose sukurta dirbtinė aplinka dažnai yra per maža ir per skurdi, kad gyvūnai galėtų patenkinti savo natūralius poreikius ir instinktus. Jie negali kasti urvų, bėgti, plaukioti, skraidyti, medžioti ar bendrauti su gentainiais. Tokiomis sąlygomis gyvūnai negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nuolat būdami aplinkoje, kuri yra nepakankamai stimuliuojanti ar kelianti stresą, gyvūnai pradeda elgtis keistai ir nesuprantamai: bėgioti palei aptvaro sienas, linguoti arba savo žaloti, peštis plunksnas. Tai vadinama stereotipiniu elgesiu.

Stereotipija (angl. stereotypy behavior) pasikartojantis, neturintis aiškios paskirties ir nenatūralus  gyvūno elgesys, kuris atsiranda nelaisvėje, paprastai dėl aplinkos, kuri yra skurdži, nepakankamai stimuliuojanti ar kelianti stresą.

Trumpai, stereotipijadėl netinkamų laikymo sąlygų pasireiškiantys gyvūno psichikos sutrikimai. Stereotipija yra lengvai pastebimas prastos gyvūnų gerovės rodiklis, todėl dažnai naudojamas vertinant gyvūnų laikymo sąlygas zoologijos soduose ar cirkuose.

Kaip galime žinome, kad stereotipiškai besielgiantis gyvūnas jaučia stresą? Tam yra išmatuojamas kortizolio, dar vadinamo streso hormonu, lygis gyvūno kraujyje, išmatose arba šlapime. Buvo rastas dėsningumas tarp padidėjusio kortizolio kiekio ir stereotipijos.

DAŽNIAUSIAI PASIREIŠKIANTYS STEREOTIPIJOS PAVYZDŽIAI:
  • Lingavimas
  • Žingsniavimas voljero ar narvo pakraščiais pirmyn atgal arba ratu
  • Grotų ar stiklo laižymas
  • Plunksnų išsipešiojimas
  • Savęs žalojimas (grotų ar savo galūnių kramtymas)
  • Plaukiojimas ratais
  • Nuolatinis miegas (rūšims, kurios paprastai yra labiau aktyvios)
  • Koprofagija (išmatų ėdimas, sienų tepliojimas)

Toks elgesys nepastebimas gamtoje. Tai graudus būdas su susitaikyti gyvenimu nelaisvėje, kuris parodo, kad gyvūnas jaučiasi prastai.

Paukščiai (ypatingai papūgos ir varniniai) nepakankamai stimuliuojančioje aplinkoje dažnai pradeda žaloti save,  pešti savo plunksnas.

KODĖL ATSIRANDA STEREOTIPIJA?
1. Aplinka kurioje gyvena gyvūnas yra per skurdi: nepakankamai stimuliuojanti, “neįdomi”.

Gyvūnų voljerai iki šiol statomi labiau atsižvelgiant į patogumą žmogui (pavyzdžiui, kad būtų patogiau valyti voljerą arba lankytojai geriau matytų gyvūnus). Neretai dėl to voljerai visai nepatenkina natūralių gyvūnų poreikių.

Gamtoje vilkai gyvena tankiuose miškuose ar nuošaliose pelkėse ir miega ant samanų paklotės. Čia jie mato purvą ir balas.

Laisvėje gyvūnai didžiąją dienos dalį būna užsiėmę: ieško maisto arba persekioja grobį, apeina savo teritorijos ribas ir išveja neprašytus svečius, kasa urvus, maudosi ir panašiai. Nelaisvėje toks elgesys netenka prasmės, kadangi maistas kas dieną yra patiekiamas, o teritorija yra per maža ją tyrinėti. Pavyzdžiui baltojo lokio valdos gamtoje užima apie 125 tūkstančius km2. Vadinasi zoologijos soduose lokiai gyvena voljeruose, kurie nesudaro net 0,1% to ploto.

Nelaisvė atima iš plėšrūnų galimybę medžioti ir ginti savo valdas, o žolėdžiai negali klajoti ieškodami naujų ganyklų. Nelaisvėje gyvūnai paprasčiausiai neturi ką veikti. Atkartoti gamtos dirbtinėmis sąlygomis beveik neįmanoma (arba per brangu). Prigimtiniai gyvūnų instinktai ir prisitaikymai, atsiradę per milijonus metų evoliucijos, nedingsta netgi keliasdešimtoje nelaisvėje išveistų gyvūnų kartoje. Nenatūralios gyvenimo sąlygos sukelia nerimą ir stresą, su kuo gyvūnai mėgina susitaikyti per stereotipiją.

Baltasis lokys čia retai mato sniegą ar ledo lytis. Pilkos sienos bus jo kasdienybė iki pat mirties.

 2. Socialūs gyvūnai negali bendrauti su gentainiais.

Kai kurie gyvūnai, tokie kaip drambliai, žirafos, vilkai ar primatai gamtoje gyvena šeimomis arba glaudžiomis grupėmis iki keliasdešimties gyvūnų. Tačiau zoologijos soduose jie dažnai  laikomi pavieniui (dauguma šių gyvūnų pritraukia daug žmonių, bet yra stambūs ir išlaikyti gyvūnų grupę zoosodui būtų tiesiog per brangu). Net 61% nelaisvėje laikomų dramblių pasireiškia stereotipinis elgesys. Socialių gyvūnų laikymas po vieną prieštarauja tokių gyvūnų prigimčiai.

Laisvėje lapės turi savo teritorijas, kur gyvena nedidelėmis šeimomis. Ši lapė visą gyvenimą praleis narve. Viena.

3. Stresas sukelia smegenų sutrikimą (smegenų disfunkciją)

Ilgalaikis stresas gali negrįžtamai sužaloti gyvūno psichiką. Jeigu gyvūnas ilgą laiką gyvena skurdžiomis sąlygomis, stereotipija galiausiai išsivysto į smegenų sutrikimą. Tuomet stereotipija nedingsta ir aplinkai pasikeitus, pavyzdžiui tapus įvairesne, „įdomesne“ ir labiau stimuliuojančia. Paveiktas gyvūnas beveik nebereaguoja į savo aplinką ir atrodo tarsi „užstrigęs“ viename veiksme.

Ekstremaliausios stereotipijos išraiškos pasireiškia gyvūnams, kurie ilgą laiką buvo laikomi visiškai prigimčiai netinkamomis sąlygomis ir neturėjo galimybių išreikšti natūralaus elgesio: cirkuose, kailių fermose ir panašiose komercinėse įstaigose, kur gyvūnų gerovės užtikrinimas nėra prioritetas.

Rygos zoologijos sode gyvena buvusi cirko meška, kuriai dėl ilgalaikių netinkamų gyvenimo sąlygų pasireiškė stereotipija (šiuo atveju – lingavimas, pasyvumas) ir virto elgesio patologija. Prie meškos voljero yra jos tokį neįprastą elgesį paaiškinanti informacinė lenta.

GYVŪNŲ UŽIMTUMAS – KOVA SU STEREOTIPIJA?

Supratus stereotipijos žalą, kai kurie zoosodai pradėjo taikyti gyvūnų užimtumą.

Užimtumas (angl. animal enrichment) yra būdas palaikyti gyvūnus aktyvius bei skatinti juos ieškoti maisto, žaisti bei tyrinėti.

Užimtumo tikslas yra suteikti gyvūnams veiklos ir leisti juos išreikšti savo natūralų elgesį. Tam yra slepiamas maistas, gyvūnams į voljerą įdedami nauji, nepažįstami daiktai, o paukščiams perkeliamos laktos. Po kurio laiko daiktas iš voljero išimamas tam, kad gyvūnui „žaislas“ nenusibostų ir galėtų būti panaudotas dar kartą.

Smėlio dėžė kranklių voljere. Smėlyje yra paslepiami skanėstai (kiaušiniai ir pan.), kuriuos norėdami gauti krankliai turi patys išsikapstyti (Tiggywinkles lankytojų centras, Didžioji Britanija).

Lapių voljere supiltos dirbtinės kalvos, kuriose gyvūnai išsikasė urvus (Tiggywinkles lankytojų centras, Didžioji Britanija).

Užimtumas teigiamai veikia daugelį gyvūnų ir bent laikinai suteikia jiems užsiėmimą, kuris praskaidrina niūrią kasdienybę. Įrodyta, kad nuolatinis užimtumo taikymas sumažina daugelio gyvūnų stereotipinį elgesį. Gyvūnų užimtumą jau pradėjo taikyti ir kai kurie Lietuvos zoologijos sodai.

Tačiau reikia prisiminti: nelaisvėje sunku sukurti pilnavertį gyvūnų gyvenimą užtikrinančias sąlygas. Zoologijos sodai gyvūnams niekada neatstos laukinės gamtos, o mums nesuteiks galimybės stebėti natūralaus gyvūnų elgesio.

Belieka atsakyti sau į klausimą – ar turime pakankamai priežasčių pateisinti tokią graudžią gyvūnų kasdienybę?

P.S. Daugiau stereotipijos pavyzdžių (video) galite rasti čia: http://animalbiosciences.uoguelph.ca/~gmason/StereotypicAnimalBehaviour/library.shtml

Foto ir tekstas © Viktorija Neliubina

Bayazit V. Evaluation of cortisol and stress in captive animals. AJBAS. 2009;3:1022–1031.

Keehn D. Origins of Madness. Psychopathology in Animal Life. 1979.

Mason, G. J., Latham, N. R. 2004. Can’t stop, won’t stop: is stereotypy a reliable animal welfare indicator? Animal Welfare 13(Supplement), 57-69.

Mason, G.J. Stereotypies in caged mink. University of Cambridge. 1991.

Swaisgood RR, Shepherdson DJ. Scientific approaches to enrichment and stereotypies in zoo animals: what’s been done and where should we go next? Zoo Biol. 2005; 24(6): 499–518.

Mason, G.J., Cooper, J., & Clarebrough, C. (2001) Frustration of fur-farmed mink. Nature 410:3Young R. Environmental Enrichment for Captive Animals. Wiley-Blackwell, 2003.

Hansen, SW. & Jeppesen L.L (2006) Temperament, stereotypies  and anticipatory behaviour as measures of welfare in mink.  Applied Animal Behaviour Science 99 (1-2), 172-182 5. Bildsoe, M., Heller, K.E., & Jeppesen, L.L (1991)