Straipsniai

Gyvūnai keliuose

Kelias – viena pavojingiausių vietų gyvajai gamtai. Po automobilių ratais kasmet patenka didelė ir įvairi faunos dalis, nuo varliagyvių, iki stumbrų.

      Kodėl gyvūnai atsiduria keliuose?

  • Ieško naujų mitybinių teritorijų. Kanopiniams gyvūnams tam, kad išsimaitintų reikia didelių ganyklų. Ieškodami maisto jie neišvengiamai turi keliauti iš vienos ganyklos į kitą ir kirsti kelius.
  • Migruoja tarp žiemojimo ir vasarojimo vietų. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui briedžiai, klajoja iš tų vietų, kuriose praleidžia vasaras (paprastai tai pelkės, jaunuolynai ir kitos nuošalesnės vietos, kur šiltuoju metų laiku jie būna mažiau trikdomi žmonių), į žiemojimo vietas (paprastai miškus ir pievas).
  • Jaunikliai ieško naujų teritorijų. Jauni gyvūnai paūgėję atsiskiria nuo tėvų ir savarankiškai ima ieškoti naujų, dar neužimtų plotų, kuriuose galėtų gyventi. Daugiausia jaunų gyvūnų savarankišką gyvenimą pradeda rudens pradžioje. Taip galima paaiškinti keliuose padaugėjusių gyvūnų skaičių rudenį.
  • Dėl buveinių fragmentacijos. Keliai skiria natūralias gyvūnų buveines (pavyzdžiui fragmentuoja mišką), todėl judėdami savo teritorijoje gyvūnai yra priversti juos kirsti.

Daugiausia keliuose žūsta ežių ir varliagyvių. Šiltas asfaltas ir šviesa pritraukia vabzdžius, o jais maitintis ateina ir šie gyvūnai. Daugiausia šių gyvūnų žūsta kovo – balandžio mėnesiais, kada jie pabunda po žiemos miego. Ežių ir daugelio varliagyvių gynyba pasyvi, todėl net pajutę pavojų gyvūnai nebėga, pastebėję artėjantį automobilį nuo kelio nesitraukia. Atidiems reikėtų būti šalia gyvenviečių, kur ežių gyvena daugiausia.

Antroje vietoje pagal žūčių skaičių – lapės ir mangutai (maždaug nuo 2 500 iki 30 000 per metus).

Labai pažeidžiami ir kiškiai – kasmet mūsų keliuose jų žūva nuo 300 iki 20 000. Manoma, kad žūtis keliuose daro reikšmingiausią įtaką ežių ir kiškių populiacijos mažėjmui.

 

 

Foto © V. Milinskaitė

Susidurti su kanopiniais gyvūnais keliuose pavojingiausia ir žmogui. Šie gyvūnai užima dideles teritorijas ir daug juda, aktyvūs būna visais metų laikais. Dažnai gyvena bandomis. Daugiausia keliuose žūna stirnų (per metus apie 1 500).

Pastebėjus kelią sėkmingai kirtusį vieną gyvūną (ypatingai stirną ar šerną), reikia nedelsiant sumažinti greitį, nes didelė tikimybė, kad paskui seks ir daugiau žvėrių. Per metus keliuose žūna apie 1000 elnių, 150 briedžių. Pradėjus taikyti apsaugos priemones (reikšmingiausius kelius ir magistrales aptverti tvora) susidūrimų su šernais ženkliai sumažėjo.

 

 

Foto © A. Naujokas

PAVOJINGIAUSIAS METAS IR VIETOS

Foto © A. Naujokas

  • Metų laikas: pavasaris (ypač gegužė) ir ruduo (ypač spalis). Šiais metų laikais vyksta intensyvesnis gyvūnų judėjimas, kai kurie gyvūnai prabunda po žiemos miego ir aktyviai ieško maisto ir partnerių.
  • Paros metas: prieblanda ir naktis. Daugelis gyvūnų aktyvūs preblandoje: vakare ir paryčiais. Naktis pavojinga dėl ypatingai mažo matomumo – didelė tikimybė nepastebėti gyvūno ant kelio laiku.
  • Vietos, kur reikia atidumo: miško ir pievos pakraštys (dažnai gyvūnai iš miško išeina į pievas maitintis), miškingi kelio ruožai, pelkėtos vietovės ir įspėjamieji ruožai.

 

KĄ DARYTI PASTEBĖJUS GYVŪNĄ KELYJE?

  1. Pamatę žvėrį ar žibančias akis mažinkite greitį iki 30km/h, stebėkite šalikelę ir gyvūno veiksmus.
  2. Naktį neapšviestuose keliuose važiuokite lėčiau, kad spėti sustabdyti.
  3. Apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną tik labai sulėtinus greitį ir iš užpakalinės pusės.
  4. Laikykitės leistino greičio YPAČ vietose su įspėjančiais ženklais.
  5. Temstant ir naktį važiuokite lėčiau, vairuokite atidžiai, išlikite budrūs, ypač važiuodami miškingomis vietomis.

KO NEDARYTI?

  1. Išvažiuoti į šalikelę dideliu greičiu nepatartina, nes visiškai keičiasi mašinos valdymas.
  2. Nenaudoti garso signalo, nes išgąsdintas gyvūnas gali būti nepognozuojamas.
  3. Pamačius žvėrį stovintį ant kelio patartina nebandyti jo apvažiuoti nesulėtinus greičio.
  4. Neperjunginėti ilgų ir trumpų šviesų – tai apakina gyvūną. Miške nejunkite ilgų šviesų (gyvūnai iš šalikelės gali šokti į apšviestą kelio ruožą).

 

APSAUGOS PRIEMONĖS GYVŪNAMS

  1. Apsauginės tvorelės. Lietuvoje nutiesta apie 700 km apsauginių tinklinių tvorų. Daugiausiai palei magistrales ir kitus judriausius kelius. Apsaugo nuo šernų, stirnų, stambių žvėrių. Tačiau neveiksmingos, jei vairuotojai, įvažiuodami į šalutinius kelius palieka vartelius  atvirus. Tvoros fragmentuoja buveines ir izoliuoja gyvūnų populiacijas. Mažiau efektyvios prieš smulkesnius gyvūnus, kurie gali pralįsti pro tarpus ir briedžius, kurie tvorą peršoka.
  2. „Elnių grotos“. Tai metalinės grotos, kurios statomos ant žemės kartu su varteliais arba vietoje vartelių. Stambesni gyvūnai vengia  eiti per grotas, tačiau sniegui užkimšus tarpus tarp grotų jos tampa nebeveiksmingos. Mažesni gyvūnai gali įkristi pro tarpus.
  3. Rampos. Tai iš žemių supilti puskalniai, Skirti išbėgusiems už aptvarų gyvūnams išeiti iš kelio. Jos padarytos taip, kad gyvūnai iš miško pusės negalėtų jomis užlipti, tačiau išbėgę į kelią galėtų nušokti žemyn.
  4. Gyvūnų vartai. Varteliai atsidaro tik iš kelio pusės. Gyvūnas gali praeiti, bet į kelią grįžti negali. Tačiau pro vartelius gali pralįsti mažesni gyvūnai, pvz. kiškiai ir lapės.
  5. Pralaidos. Lietuvoje įrengtos 27 pralaidos gyvūnams (14 stambiems, 5 smulkiems gyvūnams ir 11 varliagyviams). Efektyvios tuomet, jei įrengtos žvėrių takuose, migracijos vietose. Pralaidos esančios po judriais keliais mažiau naudojamos (manoma, kad gyvūnus gąsdina triukšmas, aidas). Stambūs kanopiniai noriau naudoja dideles pralaidas.
  6. Žalieji tiltai – veiksmingiausia priemonė? Žalieji tiltai statomi virš autostradų ir apželdinami augalais, kad įsilietų į kraštovaizdį ir gyvūnai mieliau juos naudotų. Intensyviausių migracijų vietose gyvūnų naudojami labai noriai, stambūs gyvūnai tokiais tiltais naudojasi daug dažniau nei pralaidomis po keliais. Deja tokių tiltų įrengimas brangus. Pirmojo žaliojo tilto statyba Lietuvoje planuojama ‚via Baltica‘ kelyje.

 

KAIP ELGTIS KELYJE SUSIDŪRUS SU GYVŪNU?

  1. Pavažiuokite į kelkraštį, pastatykite avarinio sustojimo ženklą.
  2. Skambinkite 112 (Bendrasis pagalbos centras susisiekia su kelių policija ar aplinkosauga, informacija iš karto perduodama medžiotojams. Pranešti reikia apie visus partrenktus gyvūnus, ne tik stambius).
  3. Rekomenduojama nebandyti patraukti nuo kelio sužeisto gyvūno ir prie jo nesiartinti (tai gali būti pavojinga). Deja labai dažnai susidūrimo su automobiliu gyvūnai neišgyvena.

 

Pamačius ant arba šalia kelio partrenktą gyvūną taip pat reikia pranešti numeriu 112 (mūsų šalyje yra vykdoma kelyje žuvusių gyvūnų apskaita, todėl visi duomenys yra naudingi).

SAUGOKIME SAVE IR MŪSŲ GAMTĄ!

 

Viršelio foto © Dalia Račkauskaitė