Žinduoliai

Voverės

Lietuvoje gyvena viena voverių rūšis – paprastoji voverė (Sciurus vulgaris).

 

KUR GYVENA

Voverės gyvena miškuose (mėgsta brandžius miškus su eglėmis, pušimis, ąžuolais, lazdynais), parkuose, miestų želdynuose, kur yra aukštų medžių. Lizdus jos susisuka drevėse, inkiluose arba tarp medžio šakų. Lizdai būna apvalios formos, susukti iš šakelių, samanų, lapų ir žolių. Kartais lizdus sukrauna ir paukščiams iškeltuose inkiluose.

 

KADA AKTYVIOS

Voverės aktyvios visą dieną (dažniausiai maitinasi ryte ir vakare), visais metų laikais.

 

KUO MINTA

Įvairių medžių sėklomis (ypatingai eglių), pumpurais, jaunais ūgliais, lazdynų riešutais, gilėmis, uogomis, vaisiais, kerpėmis, grybais, žolių sėklomis. Taip pat ėda skruzdėles ir kitus vabzdžius, lervas, drugių vikšrus. Žiemai ruošia maisto atsargas (slepia giles, riešutus, grybus). Žiemą kartais lankosi paukščių lesyklose.

 

JAUNIKLIAI

Per metus voverės užaugina 1-2 vadas po 3-10 voveriukų. Rujoja du kartus – pavasarį ir vasarą. Jauniklius paprastai atsiveda kovo-liepos mėnesiais. Jauniklius patelė žindo apie 6 savaites. Mėnesio amžiaus jaunikliai jau mato ir pradeda laipioti medžiais. Dviejų mėnesių voveriukai pradeda gyventi savarankiškai. Voverių gyvenimo trukmė yra apie 10 metų.

 

PAGRINDINĖS GRĖSMĖS

Voverių mažėja nykstant eglynams.

Kartais voveres pagauna katės.

Voveriukai ypatingai greitai prisiriša prie žmogaus. Todėl auginant našlaičiais likusius voveriukus geriausia juos laikyti panašaus amžiaus jauniklių grupėje ir kiek tik įmanoma sumažinti kontaktą su žmonėmis, kuo mažiau imti į rankas (tik maitinant ir valant narvelį). Jeigu jauniklis yra vienas, į narvelį reikia padėti veidrodį ir panašaus į voveriuką dydžio pliušinį žaislą. Prijaukintas gyvūnas negalės gyventi laisvėje. Globojant jauniklius tai visada reikia turėti omenyje ir neatimti iš jų galimybės gyventi laisvėje.

 

Viršelio foto © Arminas Naujokas